vienatūris

1 vienatū̃ris, -ė adj., smob. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, JT20, Brž, Ut, vienatūrỹs, -ė̃ (3^4a) Vrn, Vlk 1. Vb, Pnm, PnmR, Ob, Sv, Kvr, Ldk, Kkl kas vienas šeimoje (apie sūnų ar dukterį), vienturtis: Sūnus buvo vienatū̃ris, labai šumnus Kp. Jy mošos neturi – vyras vienatū̃ris buvo Pnd. Karuomenėj nebuvau – vienatū̃rių neimdavo Slm. Iš vienatūrių̃ būdavo mergaičių Dg. Vienatū̃rę paėmė, bagotą Sb. Vienatū̃ris ant valako, tai ir mergos bagotos ieškos Dbk. Vienatū̃ris sūnus, nebežino kaip lepint Lel. Pasleidęs jau tai vienatū̃ris Imb. Vienatū̃rė, užkurinė mergaitė, tai visi prie jos gretinas Ds. Vienatū̃ris išcackytas, išpustytas Tr. Vienatū̃ris buvo, tai ejo savo pėdom ir nuejo šunim šėko pjaut Sug. Visi vienatū̃riai auga velniai Žmt. Tėtė mūsų vienatū̃ris, skūriniu apsiavimu nešiojo Žl. Mane motinytė pažadėjo už jauno bernelio vienatūrio TŽI138(Kp). Buvau pas tėvus vienatūris, visa savo rankose turėjau J.Bil. Ak, kaip ir jis džiaugės vienatūre savo dukterimi! Vaižg. Kad jis nesulauktų, kad aš užu jo duočiau savo vienatūrę duktę! TS1901,4–5b. Šitai numirusį ižnešė sūnų vienatūrį motinos jo Ev. Neimkia mergelės vienatūrėlės, jos baltos rankelės darbo nemoka (d.) LMD. Verkė tik viena sena Ragailė, sena jo motė, kad neteko vienatūrėlio sūnelio V.Krėv. Sūneli mano, vienatūrėli, tai ar tau gera šičia gulėti? J.Marcin. ^ Vienatū̃ris kap i vieni marškiniai Ad. Vienatū̃riu visada gardesnis kąsnelis Rod. ║ [i]vienintelis šeimoje kitos lyties vaikas: Viena tebuvau, vienatū̃rė, ir broliukas vienas, ir tėveliai du, ir gerai gyvenom Skp. Viena duktė buvo ir vienatū̃ris sūnus Antš. ║ Dglš vienas atvestas (apie jauniklį): Ale, bro, vienatū̃ris, tai sulig avele didumo Švd. 2. viengungis, vienišas: Vienatū̃ris bernas gyvena i ženyties nemislia Dkšt. Miegojo ir valgė pas svetimus, nes buvo vienatūris S.Zob. | Aukštoj klėtelėj verkė našlelė vienatūrėlė KrvD159. ║ kuris be poros (apie gyvūnus): Vienatū̃ris karvelis Dglš.